- knėbščioti
- knė́bščioti, -ioja, -iojo tr. 1. mušinėti, užkabinėti, pešioti, erzinti: Ka ans tave knė́bščio[ja], pasitrauk šalimais Slnt. Neknė́bščiok to vaiko, jug matai, ka anam netinka Slnt. | refl.: Vaikai knėbščiojas, bet dar geruoju Dr. 2. be noro, po truputį valgyti: Knė́bščiojo knė́bščiojo, o visas verėnas dubenė[je] paliko Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.